Ekzema yra dažniausiai pasitaikanti uždegiminio pobūdžio epidermio liga. Ekzemai būdingas odos niežėjimas, liga pažeidžia didesnį odos paviršių. Šios ligos eiga yra banguojanti.
Susirgus ūmia ekzemos forma pradeda niežėti, oda parausta, atsiranda pūslelės, oda šlapiuoja ir susidaro šašeliai. Jei ekzema trunka ilgiau, t.y. pereina į lėtinę formą, odą niežti ir toliau. Dėl ekzemos raginis epidermio sluoksnis nusitrina ir po juo lieka nedideli skausmingi odos įtrūkimai ir raukšlelės.
Ekzemą sukelia įvairios priežastys. Kontaktinės ekzemos (dar vadinamos kontaktiniu dermatitu) atveju oda „atsako“ į tam tikros medžiagos prisilietimą ir atsiranda minėtieji simptomai, t.y. odos reakcija yra alerginė.
Alergiją sukelia augalai, vaistai, metalai, kosmetika, dažai, skalbimo priemonės arba maisto produktai. Kontaktinė ekzema neretai pasireiškia kartu su bronchine astma ir kitomis alerginėmis ligomis. Greičiausiai ekzemos atsiradimą skatina šaltis ir kalcio turintis vanduo – dėl šių priežasčių oda darosi jautresnė. Jei ekzemą sukelianti medžiaga veikia ilgiau, ekzema gali apimti visą kūną.
Gydymas: gydymą būtinai turi rekomenduoti gydytojas. Pagrindinis gydymo „metodas“ – vengti kontakto su bet kokiomis egzemą sukeliančiomis medžiagomis. Odai valyti tinka medicininės vonelės. Iš vaistažolių rekomenduotinos ramunėlės, ąžuolo žievė ir dedešva (šios vaistažolės vartotinos kompresams ir kaip priedai odai nuprausti). Ūmiems ligos simptomams praėjus gydytojas turi nustatyti ekzemą sukėlusią priežastį.
Ekzemai užgijus odą reikia kelias savaites saugoti (tik po to odai gali tekti tam tikras krūvis, nes pats menkiausias odos sudirginimas gali sukelti sunkų ekzemos recidyvą). Taip pat rekomenduotina koreguoti mitybą.

Parengė šeimos gydytoja Mantė Barzdenytė.