Alerginė sloga

Sau 14, 2019

Ilgai lauktas gerokai užtrukęs pavasaris ne visiems atnešė džiaugsmą ir gerą nuotaiką. Alerginė liga – polinozė (šienligė), ne vienam užgulė nosį, sukėlė akių ašarojimą ir užgniaužė kvėpavimą.
Alerginė sloga gali varginti ištisus metus. Tačiau dažniau ji būna sezoninė. Epizodinė alerginė sloga trunka maždaug keletą savaičių, vieną – du mėnesius. Pavasaris itin pasižymi šienligės paūmėjimu. Tokius žmones vargina sloga, nuolatos varvanti, užburkusi nosis, sunkus kvėpavimas, neretai ašaroja akys, jos rausta, niežti, visa tai lydi čiaudulys.
Dažniausiai šienlige suserga ikimokyklinukai, pradinukai, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai. Kita vertus, nemaža jų dalis šią ligą „išauga“. Retesniais atvejais staigi sloga užklumpa jaunus darbingus trisdešimties, keturiasdešimties sulaukusius žmones. Staiga, vieną gražų pavasarį jie pradeda ašaroti ir sloguoti. Pirmaisiais metais jie nesupranta, kokią ligą įsitaisė, gydosi nuo virusinės slogos, peršalimo. Pavasaris praūžė, atrodo viskas baigėsi, tačiau kitais metais tuo pačiu metu istorija ima kartotis. Štai tada žmogus susimąsto, kad procesas greičiausiai susijęs su gamta.
Kaltų ieškoti nereikia. Patys žmonės tiek paveikė ekologiją, kad dabar nebegali apsisaugoti nuo jos sukeltų mutacijų. Juk anksčiau irgi žydėdavo medžiai. Imuniteto susilpnėjimui nemažai įtakos turi ekologinis užterštumas, radiacinis fonas, maisto produktai. Todėl jautresniam organizmui sunku įveikti „priešus“, jis nesugeba nugalėti alergenų, todėl ima vystytis alerginės reakcijos.
Dėl įvairių priežasčių daug „aršesnės“ tapo ir pačios žiedadulkės. Tiriant jas mikroskopu akivaizdžiai matoma, kokios jos užterštos, aplipusios nešvarumais. Tokios žiedadulkės pakliuvusios į kvėpavimo takus juos suerzina, prasideda alerginė organizmo reakcija.
Diagnozuoti alerginę slogą sunku ir pacientui, ir gydytojui. Juolab, kad pirmaisiais metais medikų pagalbos nesikreipia beveik nė vienas ligonis. Taip yra todėl, kad alerginės slogos simptomai labai panašūs į virusinį susirgimą: sloga, čiaudulys, galvos skausmas, ašarojančios akys, bendras silpnumas, greitas nuovargis, prastas miegas.
Alerginės slogos patvirtinimas galėtų būti ilgiau užtrukę anksčiau išvardyti negalavimai. Jie tęsiasi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Žinia, paprasta sloga trunka maždaug savaitę. Todėl jeigu sloga nesibaigia po dešimties dienų, reikėtų kreiptis gydytojo pagalbos.
Paaiškėjus, kokioms žiedadulkėms – medžių, pievų žolių, piktžolių – žmogus yra alergiškas, sužinoma, kuris sezonas yra pavojingiausias. Blogiau, jeigu žmogus yra alergiškas visoms žiedadulkėms.
Nustačius, kad pacientas alergiškas, tarkime, lazdynui, alksniui, beržui, ąžuolui, klevui, uosiui, ir žinant, kokiu metu pradeda žydėti kiekvienas iš išvardytų medžių, dvi savaites iki to laiko pradedami vartoti priešalerginiai antihistamininiai vaistai. Dažniausiai Lietuvoje alergiją sukelia lazdynai, alksniai ir beržai.
Taip vadinamieji „kačiukai“, žirginėliai pažeria savo žiedadulkes palyginus labai anksti. Esant šiltai žiemai, jie pasipila vasario pabaigoje – kovo pradžioje. O tai atsiliepia pirmaisiais alerginės slogos simptomais. Tuomet net ir gydytojams sunku susiorientuoti, kad tai gali būti žiedadulkių sukelta alergija.
Kadangi kvėpavimo palengvinimui nemažai sergančių alergine sloga naudoja įvairius lašus nuo slogos, jie rizikuoja sužaloti nosies gleivinę. Ji sausėja, tampa jautri, vėliau išvešėja, tuo dar labiau apsunkina kvėpavimą. Ant išburkusios gleivinės kaupiasi infekcijų sukėlėjai, kurie gali pažeisti nosį, gerklę, kvėpavimo takus. Gali vystytis sinusitai, faringitai, trachėjitai, bronchitai, plaučių uždegimai.
Neverta kankintis gražiausiu metų laiku, verčiau ateiti pas gydytoją, laiku diagnozuoti ligą ir pavasarį pasitikti giliu gaivaus oro gurkšniu bei skaidriu akių žvilgesiu.

Parengė gyd. otorinolaringologė D. Bučinskaitė