Žmonės, kurie išlaiko tinkamą svorį visą gyvenimą, išlieka sveikesni ir gyvena ilgiau nei tie, kurie turi antsvorio. Gyvenimo būdo įpročiai, padedantys mums išlikti liekniems, yra mankšta ir sveika mityba. Tai taip pat sumažina aukšto kraujo spaudimo, diabeto, širdies ligų ir kai kurių vėžio formų riziką. Per pastaruosius 20 metų nutukimo paplitimas tarp JAV jaunimo išaugo daugiau nei dvigubai, beveik penki milijonai 6–17 metų amžiaus jaunuolių turi antsvorio arba yra nutukę. Neseniai atliktas tyrimas „Sergamumas, paženklintas per dideliu svoriu, ir nutukimas daugiatautėje vaikų populiacijoje“ parodė, kad apie 12 procentų devynerių metų amžiaus berniukų ir apie 7 procentus to paties amžiaus mergaičių yra nutukę. Nuo 1970–ųjų pradžios iki 1990–ųjų ketverių – penkerių metų mergaičių, turinčių antsvorio, padaugėjo beveik dvigubai (duomenys iš tyrimo „Antsvorio paplitimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų JAV“).

Problemos, kurias sukelia antsvoris, gerokai viršija visus rodmenis. Vaikų nutukimas sukelia daugybę sveikatos problemų suaugusiame amžiuje, pavyzdžiui, diabetą, širdies ligas, insultą, įskaitant aukštą kraujo spaudimą, didelį cholesterolio kiekį kraujyje ir rezistentiškumą insulinui, kartais ligos susigrupuoja į vadinamąjį metabolinį sindromą. Tyrimo „Ar gali būti prognozuojama širdies ir kraujagyslių rizika pagal kūno sudėjimą naujagimiams, vaikams ir paaugliams?“ metu nustatyta, kad nutukę septynerių metų amžiaus vaikai suaugę turėjo beveik keturis su puse karto didesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, nei jų nenutukę bendraamžiai. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai neseniai nustatė, kad 60 procentų antsvorio turinčių penkerių – dešimties metų amžiaus vaikų jau turi bent vieną rizikos faktorių susirgti širdies ligomis.

Daugelis antsvorio turinčių vaikų tampa antsvorio turinčiais suaugusiais asmenimis. Tai iš dalies nutinka dėl riebalų ląstelių skaičiaus, kuris vaikui nustatomos iki to laiko, kol jis arba ji tampa paaugliu. Apskritai, sunkesni vaikai turi daugiau riebalų ląstelių, todėl jiems sunkiau numesti svorio, kaip ir suaugusiesiems. Ir, deja, vaikams, kurie turi antsvorio, išlieka tam tikras papildomas pavojus susirgti, net jei jie galų gale pradeda mesti svorį. Šeima vaidina svarbų vaidmenį nustatant vaiko kūno sandarą. Genai suteikia mums akių ir plaukų spalvą, bet kai kalbame apie kūno sandarą ir formas, genai nėra svarbūs, kur kas svarbiau, kaip mes gyvename savo gyvenimą. Gydytojai sutinka, kad aplinkos veiksniai yra labai svarbūs vaiko šansui likti plonam. Pavyzdžiui, vaikas, kurio šeimoje buvo sergama diabetu, turi dvigubą riziką susirgti diabetu tavęs suaugusiu. Tačiau jei pats vaikas būna neaktyvus, valgo riebų maistą ir tampa nutukęs, jis ar ji turi žymiai didesnę tikimybę susirgti diabetu. Mes visi gimėme su genų rinkiniu, tačiau turime galimybę daryti įtaką tam, kaip šie genai bus išreikšti, tiesiog pasirinkdami sveiką gyvenimo būdą.

Dėl visų šių priežasčių svarbu ne laukti, kol kas nors atsitiks, o iš karto padėti vaikams pasirinkti sveiką mitybos būdą ir įtraukti juos į įdomią fizinę veiklą.

 

Maisto pasirinkimas, kad kūnas būtų sveikas

Augalinės mitybos pasirinkimas yra paprastas būdas pasiekti ar išlaikyti reikiamą svorį, nes taip maitinantis nereikia skaičiuoti kalorijų ir žiūrėti, ar maistinės medžiagos atitinka kūno poreikius. Daktaras Benjamin’as Spock’as, pediatras, medicinos mokslo tyrėjas ir mokytojas, savo knygoje „Dr. Spock’o kūdikių ir vaikų priežiūra“ patarė, kad svorio mažinimas vaikams turėtų būti grindžiamas maisto rūšies, kurią jie valgo, o ne maisto kiekio pakeitimu. Jis paragino visą šeimą nuo riebiai kepto maisto, mėsos ir pieno produktų pereiti prie mažai riebalų turinčio augalinės kilmės maisto, skaldytų grūdų, makaronų, daržovių, ankštinių augalų ir vaisių. Jis pareiškė, kad „svoris paprastai pradedamas mesti kai niekas nejaučia alkio“. Tai yra raktas į reikiamo svorio išlaikymą visą gyvenimą. Moksliniai įrodymai yra aiškūs: šeimos, kurios maitinasi vegetariškai, būna sveikesnės.

Reikia eksperimentuoti ir valgyti įvairų maistą. Taip pat išbandyti naujus maisto produktus, receptus ir vietas, kad maistas būtų įdomus ir teiktų malonumą. Kartais, kai žmonės keičia savo mitybą, nes susirūpina sveikata, kūno formomis ar dėl asmeninių įsitikinimų, jie susitelkia į per siaurą racioną. Platus sveiko maisto produktų pasirinkimas dabar leidžia valgyti skirtingą, įdomų maistingą.

Pasirinkite neriebius, kiek įmanoma sveikesnius produktus, valgykite įvairių spalvų maistą, nes tai yra geras būdas garantuoti sveiką jūsų vaiko mitybą. Pavyzdžiui, orkaitėje keptos bulvės turėtų būti pasirinktos vietoj prancūziškų bulvyčių, o vaisių šerbetas yra gaivus ir sveikesnis nei ledai. Be to, naujų maisto produktų įtraukimas į valgiaraštį sureguliuoja skonį ir plėtoja gerą, sveiką mitybą. Geriausia, kad būtų išvengta maisto produktų ir gėrimų, turinčių daug energijos, bet mažai arba visiškai neturinčių maistinių medžiagų, kaip antai saldainių, punšo, sausainių ir keptų užkandžių. Riebius pagardus, pavyzdžiui, kreminius salotų padažus, majonezą, sviestą ir margariną geriausia palikti lėkštėje. Vietoj pagrindinių patiekalų – riebios mėsos ir sūrio, maistas turėtų būti iš sveikų grūdų, ankštinių augalų ir daržovių.

Pagrindiniai žingsniai link geros fizinės būklės

Gera fizinę būklę sudaro keturios dimensijos: širdies ir kraujagyslių stiprumas, lankstumas ir kūno sudėjimas. Veikla, kuri verčia širdį plakti, pavyzdžiui, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobika ar lauko žaidimai, pagerina širdies ir kraujagyslių būklę. Jėgos pratimai, kaip kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kasimas sode, dėžių kėlimas, staliaus darbai ir t. t., pagerina raumenų vystymąsi ir kaulų stiprumą. Tempimo pratimai, joga, gimnastika, šokiai ir kovos menai – didina lankstumą. Sveikas kūnas sudarytas iš subalansuotų raumenų ir kitų liesų audinių su atitinkamu kiekiu riebalinių audinių, atitinkančių vaiko amžių ir lytį. Sveiką kūną turėsite tik derindami aktyvų gyvenimo būdą ir sveiką mitybą (iš grūdų, daržovių, ankštinių augalų ir vaisių).

Ką daryti, jeigu vaikas jau turi antsvorio?

Reikėtų imtis veiksmų jau dabar. Du pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie antsvorio, yra mažas aktyvumas ir mityba, sudaryta iš mėsos, pieno produktų ir kaloringo, mažai maistinių medžiagų turinčio maisto. Pirmasis žingsnis yra įvertinti šeimos gyvenimo būdą, atsižvelgiant į mitybos įpročius ir fizinę veiklą, siekiant nustatyti, kokie pokyčiai yra reikalingi skatinant ištvermę ir siekiant reikiamo svorio. Paprasčiausias ir efektyviausias būdas yra kai visi šeimos nariai kartu, jei įmanoma, pereina į sveikesnį gyvenimo būdą. Vienodi sveikos mitybos įpročiai bus naudingi likusiai šeimos daliai, taip pat antsvorio turinčiam vaikui.

Noras „tapti sveikiems“ yra geresnis pasirinkimas negu mažo kaloringumo mityba, kad būtų pasiektas sportiškas ir sveikas svoris. Svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kas yra valgoma, o ne kiek yra valgoma. Sveikiausia mityba padeda išvengti gyvulinės kilmės produktų, nes yra sudaryta iš grūdų, ankštinių augalų, daržovių ir vaisių. Tėvai, mokytojai ir globėjai gali dirbti su vaikais ugdydami jų supratimą, kad maistas yra kuras sveikatai ir gerai fizinei būklei palaikyti, o ne komfortas, draugas, priešas. Knygos vaikus supažindina, kad dabartinė mityba yra įdomi, ir įdomus būdas yra geras kelias išmokyti juos vertinti sveiką mitybą. Pagal daugelį aplinkybių nerekomenduojama apriboti vaikų suvartojamų kalorijų kiekio. Vaikai auga ir vystosi iki dvidešimties metų. Vis dėlto reikia apriboti labai perdirbtų maisto produktų ir saldžių gėrimų (kitaip žinomų kaip „tuščios kalorijos“) kiekius ir padėti vaikams suprasti jiems reikiamų porcijų dydžius.

Vaikai ir suaugusieji turi mokytis labiau atkreipti dėmesį į jų natūralų alkio jausmą, o ne sutelkti jį į „švarias lėkštes“. Yra natūralių vidaus signalų, saugančių žmones nuo persivalgymo. Jei vaikas nenori pabaigti savo valgio, maistas gali būti suvyniojamas ir paliekamas, suvalgomas vėliau, kai vaikas bus alkanas. Geriausia vengti deserto kaip pažadėto atlygio. Svarbu, kad tėvai pasikalbėtų su vaikais apie jų mitybos ir veiklos modelius. Vaikai turėtų būti aktyvūs bent 60 minučių per dieną ir turėtų valgyti nuo trijų iki penkių sveikų patiekalų ir užkandžių per dieną. Sėdima veikla, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas su kompiuteriu, turėtų būti ribojama, išskyrus, kai reikia atlikti namų darbus. Manoma, kad JAV ikimokyklinio amžiaus vaikai per savaitę priešais televizorių vidutiniškai gali praleisti 23 valandas, o moksleiviai televizorių gali žiūrėti 29 valandas per savaitę. Tėvai gali paskatinti savo vaikus žaisti su kitais vaikais ir užsiimti aktyvia veikla su šeimos nariais. Dauguma bendruomenių turi vietinių veiklos programų, organizuojamų po pamokų, savaitgaliais ir vasarą. Reikia skatinti individualius vaikų interesus, pavyzdžiui, ledo, baleto, šokių ar riedlenčių užsiėmimus. Vaikus reikia skatinti priimti sveiką, vegetarišką mitybos stilių ir mokyti juos būti aktyvius.

 

Išlikti nepriklausomam maisto kovoje

Vaikai labai anksti išmoksta, ką galima valgyti, ir jie dažnai naudoja šias žinias kaip pranašumą. Tėvai gali sėdėti valandų valandas prie stalo su savo vaikais, kol jie pabaigs paskutinius šparagus. Maistas gali būti naudojamas kaip atlygis, būdas kontroliuoti ar būdas maištauti. Naudodami saldainius kaip atlygį už gerus pažymius ar gerą elgesį, galite sukurti vaikui vidaus konfliktą apie maistą. Tai ypač aktualu, jei nauda yra priešinga dabartiniams tikslams, skirtiems stiprinti sveikatą ar tobulinti kūno įvaizdį. Rasti būdą, kaip išvengti kovos su maistu, yra prioritetas. Jei vaikui nepatinka sveiki maisto produktai, tai šios strategijos gali būti naudingos:

Sveiko maisto atsargos namuose. Namuose po ranka reikia turėti daug vaisių, daržovių, grūdinių produktų, pupelių, o nesveiko maisto neturėtų būti.
Sutelkite dėmesį į maistą, kuris teikia „degalų“ sveikatai. Pasirinkite paprastą, sveikatai naudingą maistą ir paaiškinkite vaikams, kodėl yra svarbu valgyti tokį maistą. Tai jiems padės suvokti ir pasirinkti sveikus maisto produktus.
Sumažinti dėmesį maistui kasdieniame gyvenime. Kai žmonės sprendžia problemas valgydami ar apdovanoja save įvairiu maistu, tada maisto svarba nebekontroliuojama. Reikia rasti kitų problemų sprendimo būdų, pavyzdžiui, kalbėti apie jas su artimaisiais, rašyti dienoraštyje arba tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu – tai yra daug sveikesni ir produktyvesni problemų spendimo būdai.
Tėvai yra atsakingi už tinkamus vaikų maisto vartojimo įpročius. Vaikas yra atsakingas už pasirinkimą, ką valgyti iš siūlomų pasirinkimų.
Leisti valgyti sveikus skanėstus. Šviežių vaisių kokteilių, spalvingų uogų sezono metu ar daržovių patiekalų, pagamintų mėgstamu būdu.

Problemos dėl mitybos

Neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad maždaug pusė suaugusių amerikiečių šiuo metu bando numesti svorio. Nuo 36 iki 44 procentų paauglių berniukų ir mergaičių taip pat bando mesti svorį. Maždaug 20–30 procentų paauglių maitinasi nesveikai ar net pavojingai (tyrimas „Svorio kontrolė tarp suaugusiųjų ir paauglių: asociacijos su dietiniu maistu ir vartojimas“). Kitas tyrimas parodė, kad 45 procentai penkerių – dvylikos metų amžiaus mergaičių ir 20 procentų to paties amžiaus berniukų prisipažino, kad laikėsi dietos. Kalorijų sumažinimas dažnai yra veiksmingas būdas sumažinti svorį per trumpą laiką, tačiau paprastai po to persivalgoma, o persivalgymas sugrąžina prarastą svorį. Tai natūrali reakcija į tokią mitybą. Kalorijų apribojimas keičia kūno chemija, bando stumti taip besimaitinantį asmenį ieškoti maisto ir liepia kūnui kaupti energiją ar laikyti savo riebalus. Kai kurios kitos svorio metimo programos yra panašiai neveiksmingos arba destruktyvios. Pavyzdžiui, dietinės tabletės, kurių sudėtyje yra kofeino ar kitų stimuliatorių, vidurių laisvinamųjų medikamentų, tiesiog sukelia vandens trūkumą.

Vietoj to, kad siekiant numesti svorio būtų ribojamos kalorijos, suaugusiesiems ir vaikams reikia tik pereiti prie sveiko maisto. Kai mityba susideda iš vaisių, daržovių, grūdų ir ankštinių augalų, kai žmonės valgo sveiką maistą ir būna fiziškai aktyvūs, yra daug lengviau valdyti svorį ir nereikia riboti kalorijų.