Nuo mažų dienų mes girdime, jog judėjimas – tai sveikata . Tačiau ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyviais. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, ko pasekoje gerėja mokymosi rezultatai. Suaugusiems – leidžia nepervargstant atlikti kasdienines užduotis. Pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms pakankamas fizinis pajėgumas – galimybė džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir tuo pačiu išlaikyti socialinį aktyvumą. ,,Fizinis pajėgumas – tai gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalis; žmogaus būklė, kai jo raumenų veiklos dėka fizinės užduotys darbe, buityje, laisvalaikiu atliekamos nepervargstant“.

Fizinis aktyvumas – tai visuma aktyvių judesių, atliekamų raumenų ir sąnarių pagalba.

Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą.

Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas mažiau judėti.

Fizinis neaktyvumas tapo pasaulinės visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 milijonai žmonių, daugelyje Europos šalių daugiau nei pusė gyventojų turi antsvorį, o apie 20 – 30 procentų jų – nutukimą. Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų nepasikeitė. 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų.

Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos sumažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.

Fizinis aktyvumas nėra kažkas, ko žmogus negali atlikti. Juk nereikia priverstinai bėgti maratono ar valandų valandas plušėti sporto salėje. Paprasčiausiai, reikia tik neatidėlioti ir pradėti. Pradėti nuo ėjimo į darbą pėsčiomis. Jei darbe dirbate daugiau protinį, sėdimą darbą, reikia surasti laiko mankštintis, pajudėti. Vietoj važiavimo liftu lipkite laiptais. Mažiau laiko praleiskite prie televizoriaus ar kompiuterio. Trumpai pasivaikščiokite ar pasivažinėkite dviračiu, aktyviai žaiskite su vaikais. Reikia prisiversti būti fiziškai aktyviais tiek namie, tiek darbe bei mokykloje. Vasarą eikite į žygius, maudykitės upėje, ežere, plaukiokite baidarėmis, važinėkite dviračiais, riedučiais, sportuokite lauko aikštelėse, žaisdami badmintoną, tenisą, tinklinį, futbolą, grybaukite, uogaukite, padėkite ūkininkams lauko darbuose, dirbkite sodo darbus, pasivaikščiokite su savo augintiniu. Puikus aktyvus poilsis yra šiaurietiškas vaikščiojimas, kuris tiks ir žiemą, ir vasarą. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų, nervų sistemas.

Aktyviai leisti laisvalaikį – tai galimybė daugiau laiko praleisti su šeima, susirasti draugų, bendraminčių ir, svarbiausia, stiprinti sveikatą ir fizinį pajėgumą.

Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, suaugusieji fiziškai aktyvūs turi būti bent 30 minučių per dieną didesnę dalį savaitės dienų, o geriausiai – kasdien. Vaikai – ne mažiau 60 min.

Tegul aktyvūs fiziniai užsiėmimai tampa Jūsų pastoviu mėgstamu hobiu. Aktyviai praleidus laisvalaikį, su kita nuotaika ir jėgomis sugrįšite į darbą ar į mokslus. Puiki nuotaika ir fizinė savijauta suteiks daugiau jėgų ir energijos dirbti bei mokytis, didins pasitikėjimą savimi.